taukšoti

taukšóti, taũkšo, -ójo intr. Rtr, BŽ452, NdŽ; G116, M, KŽ 1. būti plačiai nusidriekusiam, plytėti: Kur antžvelgus, rūsti tyrai taukšojo S.Dauk. Ant galvomis sklastai it dirvoje vagos taukšojo S.Dauk. 2. NdŽ telkšoti. 3. būti atviram, atidengtam: Taũkšo taũkšo, neverda katilas J. Viralas taukšójo (taũkšo JI30) neapdengtas J. Marškinių antis sigele užsegtas, o kaklas atdaras speiguotas ar giedrotie visados taukšojo S.Dauk. 4. žiojėti: Pilies sienose vieni ardymai taukšojo S.Dauk. 5. S.Dauk būti padėtam, stūksoti, kėksoti: Eik pasiimk, antai taũkšo Skd. 6. būti nieko neveikiant, riogsoti: Kur tu taukšójai iki šiol? Skd. \ taukšoti; ištaukšoti